Kada neapsimoka dujų įrangos montavimas?

Dujų įranga sumontuota automobilyje gali padėti sutaupyti pakankamai daug pinigų kurui. Tačiau jei tai būtų toks idealus variantas visi automobiliai gatvėse būtų varomi dujomis. Bet dalis žmonių važiuoja benzinu ir apsieina be dujų įrangos. Ar taip vyksta dėl nežinojimo ar dėl kitų objektyvių priežasčių pabandysime atskleisti šiame straipsnyje. Dujų įranga padeda sutaupyti išlaidas kurui maždaug 40 procentų. Teoriškai sumažėja perpus, bet realiai automobilis naudoja šiek tiek benzino užkūrimui, be to laikas nuo laiko reikia keisti dujų filtrą. Tad sutaupymas šiek tiek sumažėja. Be to viskas priklauso nuo naudojamos dujų įrangos tipo ir jos sureguliavimo.

Pati didžiausia problema, yra ta, kad dujų įrangos montavimas nepigiai kainuoja. Tai kainuoja apie du tūkstančius litų ir reikia pravažiuoti nemažai kilometrų kol dujų įranga atsiperka. Jei automobilis naudojamas ne itin intensyviai – dujų įrangos montuoti neverta, nes nespės atsipirkti. Montuoti dujų įrangą neverta ir jei žadate automobilį metų ar dviejų metų laikotapryje parduoti. Tada dujų įranga nespės atsipirkti ir sunkiai tikėtina, kad pirkėjas kompensuos įrangos montavimo kainą. Be šių ekonominių priežasčių yra ir kiti dujų sukeliami sunkumai. Reikia automobilyje rasti vietą dujų baliono sumontavimui. Dažnai jam lieka vietos vietoje atsarginio rato. Bet čia vėl kyla papildomos problemos. Tada reikia rasti vietą atsarginiam ratui, o ir baliono talpa būna labai ribota. Dujų užpylimas reikalauja didesnio atsargumo nei benzino užpylimas. Tad tai gali sukelti papildomų problemų ir dėl to norėtųsi degalinėje lankytis kiek įmanoma rečiau. Jei automobilyje sumontuotas mažas 30 litrų bakas (baką galima užpildyti tik iki 80 procentų jo tūrio). Tai realiai prisipils tik apie 25 litrus dujų. Tad su pilnu baku nepavyks nuvažiuoti nuo Vilniaus iki jūros.

Tai yra objektyvios priežastys dėl kurių verta atidėti dujų įrangos montavimą. Visa kita kritika dujų įrangai yra nepelnyta. Tai dažniau prastos įrangos ir dar prastesnio jos montavimo pasekmė. Gerai sumontuota dujų įranga neskleidžia jokio kvapo, nešaudo, negadina automobilio variklio. Tad jei automobilį planuojate eksploatuoti pakankamai ilgai ir žinote kur tilptų dujų bakas, tada drąsiai montuokite dujų įrangą. Ne bėda jei neturite tam ir pinigų. Verta dujų įrangą susimontuoti išsimokėtinai. Vis tiek sutaupysite pinigų, net įskaičiavus dujų įrangos pabrangimą. Važiuokite ir taupykite!

Heart diseases and test

Have you ever wondered about the fact that most of human bodies are in pair like kidneys, eyes or ears? When one from the pair is sick it is relieved by another. However, we have only one heart. Even if it is not bigger than a knuckle, it would be impossible to live without it. Therefore, it is important to keep it healthy, as most of the heart diseases are fatal.

Heart is the most important and the most regularly working muscle of our bodies even if we do not feel it working. Healthy people feel their heart beating faster and harder when moving, doing exercises or when nervous. But when the heart starts to be ‘sick’ we usually grab our heads and say that we haven’t felt anything. This is happening because heart and cardiovascular diseases do not have any strong symptoms.

So what do you know about your heart? Check this symptom checker to find out if your heart is healthy.

 

Velykiniai papročiai

Velykos krikščionims yra Kristaus prisikėlimo šventė, tačiau joje neabejotinai gausu ir pagoniškų papročių. Kiaušinių dažymo ir keitimosi jais papročiai yra daug senesni už krikščionybę. Beveik visos senojo pasaulio tautos tą paprotį žinojo. Dar prieš Kristaus gimimą kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Kad tokiu simboliu kiaušinį laikė ir lietuviai, liudija paprotys kiaušinius dažyti ne tik per Velykas, bet ir per šventą Jurgį bei Sekmines. Tačiau tikrasis margutis labiau siejamas su Velykomis.

Velykiniai valgiai

Lietuvoje XX a. I pusėje dauguma Velykų senovinių papročių ir patiekalų liaudies papročiuose išnyko. Šiuo metu populiarūs Velykiniai sveikinimai ir margučiai. Nuo seno kiekviena šeima išsikepdavo pyrago, patiekdavo mėsiškų valgių ir būtinai būdavo margučių – dažytų kiaušinių, margintų dvejopai: dažyti kiaušiniai išskutinėjami įvairiais raštais arba pirma išmarginami vašku, paskui dažomi. Juos mušdavo, ridinėdavo, dovanodavo vaikams, duodavo atėjusiems pasveikinti lalauninkams. Apeiginis Velykų stalas būdavo apkraunamas ir kitais tradiciniais valgiais: kiaulės galva arba paršeliu, papuoštu žalumynais, žvėriena, sūriu, sviestu, keptu avinėliu. Stalą dažnai puošdavo žalumynų girliandos. Valgių būdavo labai gausu. Dabar švenčiant Velykas valgiai iš dalies pasikeitę. Tai įvairios salotos ir mišrainės, kalakutienos, veršienos arba iš kitokios mėsos kepsniai su vaisiais arba marinuotais agurkais, arba su džiovintomis kriaušėmis, įvairūs užkandžiai, tradicinė silkė ir pan. Valgiai papuošiami svogūnų laiškais, marinuotos ar virtos morkos gabalėliais, ridikėliais, marinuotais kaparėliais, petražolių šakele, džiovintais vaisiais. Valgoma su virtais ryžiais, daržovėmis, majonezu, krienais, padažais.

Velykų eglutė

Seniau Velykų rytą vaikai prabudę dažnai rasdavo ant namų palangės padėtų dovanų – po du kiaušinius. Tai būdavo Velykės dovana. Vaikai tikėdavo, kad ji, anot mažylių tėvelių pasakojimų, gyvena kažkur pamiškėje, moka gražiai marginti kiaušinius, atėjus pavasariui, primargina jų daugybę, sudeda visus į vaško arba cukraus vežimą, pasikinko į jį miško ilgaausius ir išvažiuoja pas gerus vaikus. Naktį visus juos aplanko ir apdovanoja. Seniau Velykų eglutė daug kam būdavo įprasta. Ją žmonės patys pasidarydavo: prie tiesios šakos pririšdavo eglės šakeles, padarydavo eglutės formos medelį, jį papuošdavo pavasarį išsprogusiais žilvičio kačiukais, forminiais sausainukais, popieriniais paukščiukais, gėlytėmis, medelyje padarydavo lizdelių, į juos įstatydavo po 9-12 kiaušinių. Tikėta, kad Velykų eglutės kiaušiniai žmogui neša laimę.

Velykų pramogos

Be Velykinių sveikinimų ir margučių dažymo lietuviai turi tradicinių Velykinių pramogų.
Miegančiųjų žadinimas, velykavimas: iki Velykų kiekvienas stengiasi, kad išsprogtų jo iš pamiškės parsineštos beržo šakelės. Velykautojai stengiasi prabusti anksti ryte ir, pasiėmę išsprogusias beržo šakeles, nuplakti (pažadinti) kitus. Tie, kuriuos užtinka bemiegančius ir nuplaka, turi duoti velykautojui bent po kiaušinį.

Kiaušinių ridinėjimas: ridinėjama visoje Lietuvoje ir ne bet kaip, o per specialiai padarytą lovelį. Visi stengiasi toliausiai nuridenti savo kiaušinį, nes tik taip įmanoma tapti nugalėtoju ir pavasarį patikėti, kad tie metai tau bus tikrai laimingi, kad viskas puikiai seksis.

Kiaušinių mušimas: žaidime dalyvauja tiek vaikai, tiek jauni, tiek ir seni. Žaidimo esmė – išsiaiškinti tą, kuris moka išsirinkti stipriausią kiaušinį (medinis, kitas, dirbtinai sutvirtintas, sustiprintas kiaušinis netinka).

Kiaušiniavimas: kiaušiniauti įprasta tik mažamečiams vaikams (iki 7-8 metų amžiaus). Atėjęs į svečius, vaikas turi padeklamuoti posmą „Aš mažas vaikelis, kaip pupų pėdelis, prie slenksčio stoviu, kiaušinuko noriu“. Po to jis turi įsikišti pirštą į burną ir laukti. Tai ženklas, kad vaikas nori vieno kiaušinio. Jei įsikiši du pirštus, reiškia, kad prašai dviejų. Daugiau gvieštis nereikėtų, nes kuklumas puošia ir mažus vaikus.

Dėdinėjimas: jaunuoliai per Velykas pramogaudami prasimano ir dėdinėti – eiti pas merginas prašyti kiaušinių. Viskas gerai, jei mergina tais kiaušiniais iš anksto yra apsirūpinusi, o jei ne, vyriokai gali paimti ją už parankių, nuvesti į vištidę ir patupdyti į vištos gūžtą, kad ši kiaušinį išperėtų.

Lalavimas: tradicinė Velykų apeiga. Kaimo gyventojai pasiimdavo barškalus, eidavo apie laukus ir barškindami dainuodavo dainas, kurių priedainiuose būdavo „ai lalu lalu“, „ei lalo“ ir kt. Taip, lalautojų supratimu, jie kviesdavo visas dangaus ir žemės galias, kad šios laukams ir jų šeimininkams lemtų gerą derlių, sotų gyvenimą. Kartu lalauninkai prisirinkdavo ir įvairiausių vaišių, kuriomis žmonės juos apdovanodavo už dainas ir palinkėjimus.

Laistymasis vandeniu: šis Velykų paprotys žinomas nuo seno. Velykų rytą vaikinai eidavo vandeniu laistyti merginų. Eidami nešdavosi butelį vandens, su šventėmis pasveikindavo sutiktuosius, o užėję į trobą, kurioje gyvendavo merginos, paspausdavo rankas šeimininkams, o sveikindami moteris ir merginas, joms į delnus po truputį įpildavo vandens, po to tuoj pat vandenį nušluostydavo rankšluosčiu. Tokius laistytojus šeimininkai sodindavo už vaišių stalo.

Paskolos internetu

Krizes metu išpopuliarėjo paskolos internetu, tai greitas būdas gauti pinigų. Gale mėnesio prireikė pinigų, draugai artimieji neturi atliekamų, dabar jau įprasta kreiptis į tokias įmones. Gerai išreklamuotos internete, televizijoje ir spaudoje tikrai būtų sunku surasti nors vieną žmogų nieko negirdėjusi apie paskolas internetu.

Norint paimti paskolą internetu jums prireiks apie penkiolikos minučių, čia jau su registracija, paraiškos pateikimu ir sprendimo priėmimu. Paskola išduodama dažniausiai mėnesiui iki kelių tūkstančių litų. Tačiau po truputi atsiranda įmonių kurios suteikia ilgalaikes paskolas internetu, šiuo metu galima rasti įmonę kuri siūlo ir 50 000 litų, 60-čiai mėnesių.

Jeigu jus domina trumpalaikė paskola mėnesiui iki keliu tūkstančių litų, tai ją gali paimti be vargo bet kas. Kai kuriuose įmonėse būtinai reikia nurodyti darbo vietą ir šią informacija patikrina, o kituose šis punktas pridėtas dėl vaizdo, nes to reikalauja Lietuvos bankas. Taip pat kaip ir uždraudė terminą paskolos bedarbiams vartoti reklamose, svetainėse ir panašiai. Paskolos internetu negalėtu paimti tik nepilnametis asmuo.

Ko reikia norint paimti paskola internetu turėti banko sąskaita būti pilnamečiu (dažniausiai bent dvidešimt vienerių), pačių patogumui internetinę bankininkystę, nes reikės patvirtinti registraciją.  Registracijos patvirtinimui reikės pervesti į išsirinktos įmonės sąskaitą 0.1 ct kai kuriuose daugiau. Ir kad nereikėtų pėdinti dėl vieno cento į banką tai puikiai pravers internetinė bankininkystė.