Pasitikėjimas savimi ir kūno kalba – kaip tai susiję?

Pasitikėjimas savimi sudarytas iš tam tikrų atskirų elementų. Kai žiūrime į žmogų, jam dar net nepradėjus kalbėti, jau galime spėti, kaip stipriai jis tiki savo jėgomis – visa tai išduoda jo kūno kalba. Net ir tuomet, kai jaučiatės pakankamai užtikrinti, vertėtų atkreipti dėmesį į tam tikras neverbalinės komunikacijos taisykles, kurios padės sudaryti stipresnį įspūdį.

Šių taisyklių vertėtų laikytis ir tiems, kurie dar bando išsiugdyti šį jausmą – pasitikėjimas savimi yra ilgalaikis procesas, todėl tenka įdėti nemažai pastangų, kad galiausiai išmoktumėte tikėti savo jėgomis. Kūno kalba yra vienas iš tų įrankių, kuris gali padėti patikėti pačiam, ir tuo pačiu įtikinti ir kitus. Kokių pagrindinių taisyklių reikėtų laikytis?

Tikriausiai ne kartą esate girdėję, jog nemandagu laikyti rankas kišenėse ar jas kryžiuoti ant krūtinės – vertėtų ir toliau vadovautis šia informacija, o taip pat stengtis rankų neslėpti ir nelaikyti už nugaros. Kodėl? Jūsų pašnekovui gali pasirodyti, jog kažką slepiate arba nenorite bendrauti, tad automatiškai pasikeis ir jo požiūris į vykstantį pokalbį – jeigu nepasitikite savimi, toliau bendrauti bus tik sunkiau.

Tais atvejais, kai reikia įrodyti, jog pakankamai tikite savo jėgomis (net ir tuomet, kai pasitikėjimas savimi nėra Jūsų stiprioji pusė), išties praverčia dar vienas paprastas metodas – tiesiog stenkitės sėdėti kaip įmanoma ramiau ir venkite papildomų judesių. Žmonės, kurie linkę nepasitikėti savimi, dažnai ką nors liečia rankomis, judina kojas ar kryžiuoja pirštus – visa tai nepadarys įspūdžio nei būsimam darbdaviui darbo pokalbyje, nei antrajai pusei Jūsų pirmuose pasimatymuose.

Visi šie patarimai – tik nedidelės smulkmenos ilgame kelyje į pasitikėjimą savimi, tačiau kuo daugiau jų įgyvendinsite, tuo greičiau pasieksite ir galutinį tikslą.

Kaip nepasiklysti vaikiškų drabužėlių džiunglėse?

Šiais laikais parduotuvių lentynos tiesiog lūžta nuo drabužėlių vaikams gausos, tad kaip gi susigaudyti ir įsigyti kokybiškus rūbelius ir už juos nepermokėti. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius kriterijus, į kuriuos derėtų atsižvelgti renkantis drabužėlius savo mažiesiems

Taigi pagrindiniai kriterijai pagal kuriuos turėtų būti perkami drabužiai vaikams:

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į audinio, iš kurio pasiūti rūbeliai, sudėtį. Geriausi yra drabužėliai iš natūralių audinių – medvilnės, merino vilnos, bambuko puošto. Dėvėdamas tokius drabužėlius ypač, jei jie yra „prie kūno“, vaikas jausis itin komfortiškai. Išskirčiau merino vilną ir bambuką. Šie pluoštai pasižymi itin gera termoreguliacija, tad neleis jūsų vaikui nei perkaisti nei sušalti. Žinoma, sintetinis pluoštas tam tikruose drabužiuose ne tik toleruojamas, bet ir pageidautinas. Pvz. bliuzonas su nedideliu procentu poliesterio ne tik geriau šildys, bet ir apsaugos nuo vėjo. Visgi poliesteris labiausiai nepamainomas pluoštas lauko drabužiams – striukėms, kombinezonams – nes puikiai apsaugo nuo šalčio ir vėjo.

Kitas kriterijus – drabužį turi būti patogu aprengti ir/ar apsirengti. Kuo mažesnis vaikas tuo tai svarbiau. Patogiausi vaikams drabužiai, kurių nereikia rengtis per galvą. Užtrauktuku susegamą megztuką lengvai apsirengs ar nusirengs net ir tik į darželį pradėjęs eiti pypliukas. Galimybė lengvai pačiam apsirengti tikrai labai svarbi ugdant mažylio savarankiškumą. Be to ir tėveliai galės lengviau reaguoti į šilumos pokyčius užsegdami arba atsegdami megztuką, švarkelį, bliuzoną.

Taip pat labai svarbu, kad drabužėliai nevaržytų vaiko judesių, todėl tokie geri ir paklausūs rūbai iš trikotažinio audinio. Trikotažinės kelnytės ir bliuzoniukai tiesiog nepakeičiamas rūbas tiek darželyje, tiek lauke, tiek namuose.

Na ir žinoma labai svarbus kriterijus perkant vaikiškus rūbus yra kaina. Todėl vis labiau populiarėja internetinės parduotuvės, nes būtent čia galima įsigyti kokybiškų drabužėlių už patrauklias kainas. Turbūt pagrindinis klausimas, kuris kirba prieš apsiperkant internete – kaip išsirinkti tinkamo dydžio rūbą. Tai labai paprasta: pardavėjai visada mielai išmatuoja dominantį drabužėlį, todėl labai lengva pasirinkti savo vaikui tinkamą dydį.

Atskira tema kūdikio kraitelis. Būsimieji tėveliai dar neturi patirties ir labai nori apsipirkti racionaliai. Taigi patarimai būtų tokie: pirmajam mėnesiui užteks 4-5 komplektukų (smėlinukas (bodžiukas), šliaužtinukai, marškinėliai). Vaikutis labai greitai auga, tad pirmieji drabužėliai tarnaus nelabai ilgai. Kita vertus, jų reikia įsigyti tiek, kad užtektų pasikeitimui ir nereikėtų du kartus į dieną „sukti“ skalbimo mašinos. Mieliausi audiniai naujagimiui tai jau minėta medvilnė (labai gerai, jei ekologiška), merino vilna ir bambukas. Drabužėlius turi būti lengva aprengti, pirmųjų mėnesių kūdikiams labai tiks ne per galvą maunami, o susagstomi marškinėliai ir smėlinukai, tik būtinai reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sagutės nespaustų gulinčiam kūdikiui.

Tiek patarimų šį kartą. Sėkmės puošiant savo mažuosius.

Pervertinus savo galimybes – didelės problemos

Kuomet skolinamasi be racionalaus grąžinimo plano. Kuomet į paskolą žiūrimą pro pirštus ar nepaisoma visų įsipareigojimų ar tikimasi, jog iš kažkur pinigų atsiras – galimos rimtos problemos. Dažnai dėl problemų kaltinamos paskolų bendrovės ar bankai, pikti žodžiai lekia ir valdžios kryptimi, tačiau iš tiesų beveik visuomet kalti patys žmonės, kurie skolinasi visai negalvodami ar savo pajamas paskirto netinkamai, tai yra, pirmiau pramogos, o vėliau įsipareigojimai. Tokios klaidos gali labai skaudžiai atsiliepti, ypač jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių sumažėja pajamos, net ir nežymiai.

Atsakingas skolinimasis yra vienas kapitalistinės socialinės sistemos variklių. Skolinti pinigai įsilieją į bendrą šalies ekonomiką, perkama daugiau prekių ir paslaugų, taip sukant niekada nepavargstanti ekonomikos ratą. Visiems siūlome skolintis atidžiai vertinant savo galimybes, tačiau pernelyg nebijant įsipareigoti bankams ar kitoms kreditų įstaigoms, nes paskola – normalus išsivysčiusios finansinės visuomenės procesas. Per paskutinius keturis metus (nuo finansinės krizės pabaigos) į skolinimasi dauguma lietuvių pradėjo žiūrėti itin atsakingai. Gal net per daug atsakingai.

Pinigų trūkumas

Nuo 2016.02.01 buvo itin apribotas smulkusis kreditavimas. Lietuvos banko nurodymu šiai dienai smulkieji vartojimo kreditai yra teikiami tik itin detaliai įvertinus prašančio asmens finansines galimybes. Tiesa sakant dauguma ekspertų tvirtina, kad šiuo metu gauti greitą kreditą Lietuvoje yra sudetingiau nei bet kur kitur visame pasaulyje. Ir nors įvairūs smulkių paskolų ribojimai yra beveik visose šalyse – Lietuvoje jos itin griežtos. Paradoksalu tai, kad dažniausiai pažeidžiami kreditavo įstatymai yra tuomet kai patys kredito prašytojai meluoja savo anketinius duomenis. Kreditoriai pasitikėdami, kad žmogus nurodė tikras savo finansines galimybes suteikdavo paskolą, o pasekoje buvo už tai baudžiami Lietuvos Banko.

Negalima nepaminėti ir kitos medalio pusės. Neatsakingas skolinimasisi išties ne vienam lietuviui pridarė daugybę problemų. Paimtos paskolos, o tiksliau nesugebėjimas jų laiku grąžinti, išaugo į netesybas, antstolių darbo įkainius, teismo išlaidas ir t.t. Kas pasekoje neretai kelis kartus padidina grąžintiną sumą (tuo atveju jei buvo imamas smulkusis vartojimo kreditas iki kelių šimtų eurų). Baigiant galime konstatuoti, kad skolintis tikrai apsimoka, bet tik tuo atveju jei visos šalys tinkamai ir skaidraiai vygdo savo įsipareigojimus.